ūžauninkas

ūžauniñkas (-ỹkas), -ė smob. (2) NdŽ, ūžáuninkas (1) KŽ 1. G118 kas ūžauja, šniokščia: O tu liepele, ūžauninkėle, ūžavai rytą vakarėlį LTR(Kdl). 2. kas linksmai leidžia laiką, lėbautojas: Ėjo linksmas ūžauninkų gyvenimas, bėgo diena po dienos rš. Ūžauninkų šutvė sp.